- rezgys
- 2 rezgỹs, -ė̃ smob. (4) 1. kas susinarpliojęs, susiraizgęs: Pasryzgus (pasidriekusi) obelis net an dangčio kai rezgė̃ Tvr. ^ Pati kai rezgė, vaikai kai kunkalai (virkščia ir žirniai) Tvr, Švnč. 2. J kas sugeba sukurti, suregzti (pvz., dainą).
Dictionary of the Lithuanian Language.
